Latvija pirmą kartą aplenkė Estiją pagal paraiškų skaičių Baltijos tvarumo inovacijų apdovanojimuose. Šiais metais Latvijos įmonės, žaliųjų technologijų startuoliai, organizacijos ir tvarumo ambasadoriai sudaro didžiausią dalį – 42 proc. visų paraiškų. Po jų seka Lietuva su 30 %, o praėjusių metų lyderė Estija užėmė trečiąją vietą su 28 %. Po dviejų atrankos etapų galutiniam vertinimui buvo pateiktos 188 paraiškos, kurios varžėsi dėl pripažinimo Baltijos šalių tvarumo srityje.
Dominuoja socialinės iniciatyvos ir įsipareigojimai mažinti anglies dioksido kiekį
Daugiausia paraiškų šiemet gauta socialinių iniciatyvų kategorijoje (14 proc.), kurioje daugiausia dėmesio skiriama dabartinėms visuomenės problemoms spręsti, pasitelkiant tvarius sprendimus, kartu skatinant socialinį teisingumą ir įtrauktį. Toliau seka žiedinės ekonomikos kategorija (12 proc,), kurioje dauguma projektų orientuoti į pramonės šalutinių produktų ir atliekų perdirbimą į didelės vertės išteklius. Šie ištekliai gali būti naudojami statybose, gamyboje ir vartojimo prekių sektoriuje, mažinant išmetamo CO2 kiekį ir prisidedant prie ES žiedinės ekonomikos tikslo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti atliekų kiekį.
Klimato inovacijų kategorijoje (12 proc.) daugiausiai sutinkamos iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti saulės energijos efektyvumą, ypač daug dėmesio skiriant iškastinio kuro pakeitimui atsinaujinančiaisiais ištekliais.
Nors šiais metais stebimas bendras tvarių inovacijų augimas Baltijos šalyse, tačiau mažas paraiškų skaičius miestų plėtros kategorijoje (tik 4,6 proc. visų paraiškų) rodo, kad regione trūksta tvarių investicijų į miestus. Pasaulyje tik apie 15 proc. miestų infrastruktūros projektų atitinka tvarumo standartus, o tai rodo, kad šioje srityje reikia plėstis. Tiek verslininkai, tiek sprendimus priimantys asmenys turi aktyviau prisidėti prie šio tikslo.
„Apdovanojimams pateikti projektai atspindi ES ir pasaulines pastangas imtis pokyčių klimato srityje ir demonstruoja tvirtą įsipareigojimą iki 70 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Norint visiškai realizuoti šių sprendimų poveikį ir sustiprinti mūsų regiono konkurencingumą, būtina juos įgyvendinti įvairiuose sektoriuose vis platesniu mastu, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos regione ir už jo ribų“, – sako Baltijos tvarumo inovacijų apdovanojimo organizatorius Kristapas Cirulis.
Pagrindiniai darbai, turintys didžiausią poveikį ir potencialą regione
Šiais metais Baltijos tvarumo inovacijų apdovanojimų žiuri sudarė rekordinis dalyvių skaičius – 84 įvairių sektorių ekspertai iš Baltijos šalių ir Europos. Jų indėlis užtikrino įvairiapusį ir išsamų paraiškų vertinimą. Vertindama žiuri atsižvelgė į keletą pagrindinių kriterijų, įskaitant inovacijų potencialą, mastelį, poveikį aplinkai ir visuomenei bei sprendimų atitiktį Baltijos regiono tvarumo tikslams, ir galiausiai nustatė didžiausią poveikį ir potencialą turinčius sprendimus.
„Džiaugiamės, kad „EY“ jau trečius metus iš eilės yra strateginė Baltijos šalių tvarumo inovacijų apdovanojimų partnerė metodologijos srityje. Ši partnerystė mums leidžia prisidėti prie sąžiningų, išsamių ir duomenimis pagrįstų vertinimų. Toks požiūris padeda skatinti tvarių iniciatyvų plėtrą Baltijos šalyse, identifikuoti ir apdovanoti sprendimus, kurie keičia pramonę ir regioną. Nors Baltijos šalys yra palyginti nedidelis regionas, esame žinomi dėl savo gebėjimo prisitaikyti, lankstumo ir verslumo, o visa tai yra labai svarbu diegiant naujas, tvarias technologijas ir praktiką. Dalydamiesi geraisiais pavyzdžiais ir sėkmės istorijomis, galime įkvėpti kitus dalyvauti ir skatinti teigiamus pokyčius“, – sako Janis Kauliņš, „EY“ Klimato kaitos ir tvarumo paslaugų vadovas.
Baltijos tvarumo apdovanojimų ceremonija vyks lapkričio 26 d. Latvijoje, kino teatre „Splendid Palace“. Lapkričio 27 d. regiono tvarumo lyderiai susirinks į Baltijos tvarumo forumą. Forume taip pat vyks EIT maisto verslo paramos programos „Moterų įgalinimas žemės ūkio ir maisto pramonės srityje“ (angl. Empowering Women in Agrifood, EWA) baigiamasis renginys. Dešimt verslių moterų iš Latvijos pristatys savo tvaraus žemės ūkio ir maisto verslo idėjas, sukurtas pagal EWA programą. Šiais metais programą Latvijoje įgyvendina Rygos technikos universiteto (RTU) Mokslo ir inovacijų centras.
Apie Baltijos tvarumo apdovanojimus
Baltijos tvarumo apdovanojimai – tai kasmetinis renginys, skirtas išskirtinėms Baltijos regiono tvarumo iniciatyvoms įvertinti ir pagerbti. Šių metų Baltijos tvarumo apdovanojimų tema „Atėjo laikas“ siekiama pabrėžti, jog būtina spartinti inovatyvius sprendimus ir imtis ryžtingų veiksmų, kuriant tvarią Baltijos šalių ateitį.
Baltijos tvarumo apdovanojimus rengia inovacijų valdymo įmonė „Helve“ kartu su steigėja ir partnere „Rimi Baltic“. Iniciatyvą remia strateginis metodikos partneris „EY Baltic“, partneriai „Ignitis Group“, „Schneider Electric“, „CleanR Group“ ir „Eleport“. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.balticsustainabilityawards.eu.
Apie „Helve“
„Helve“ yra viena pirmaujančių inovacijų valdymo įmonių Baltijos šalyse. „Helve“ komanda organizuoja akceleracijos programas, vidinius inovacijų inkubatorius ir dizaino sprintus, vietinius bei tarptautinius hakatonus ir kitus atvirųjų inovacijų projektus. Įmonės tikslas – padėti lyderiaujančioms rinkos įmonėms, viešajam sektoriui ir sparčiai augantiems startuoliams įgyvendinti inovacijų bei technologijų galimybes, taip pat pokyčių teikiamas galimybes. https://www.helve.eu/
