13.9 C
Skuodas
2022 / 10 / 06

Epidemija, apie kurią garsiai nekalbama – serga daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Gydytojas. Nuotrauka Free-Photos iš Pixabay

Pasaulyje – o kartu ir Lietuvoje – jau ilgą laiką veši epidemija, kurią esame linkę ignoruoti bei nesiimti rimtesnių priemonių, o dažnam apie tai kalbėti net nėra malonu. Šiuo metu Europoje nutukę yra maždaug 23 proc. moterų ir 20 proc. vyrų, o per metus su nutukimu susijusių mirčių skaičius jau perkopia 330 tūkst. Mūsų šalyje situacija yra dar prastesnė: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje 26,3 proc. populiacijos buvo nutukę – su tokia statistika papuolame į labiausiai nutukusių Europos šalių penketuką.

PSO ir kitos su sveikatos apsauga ir tyrimais susijusios organizacijos pripažįsta, kad nutukimas yra liga. Praėjusią savaitę pirmą sykį buvo minima Vieninga pasaulinė nutukimo diena, skirta atkreipti dėmesį į epideminiais tapusius nutukimo ligos mastus. O taip pat į ateities scenarijus: jei visuomenės gyvenimo būdas radikaliai nesikeis – jie pranašauja tik augančius viršsvorį ir nutukimo ligą turinčių žmonių procentus.

Kadangi viršsvoris ir nutukimas ilgą laiką buvo nurašomi kaip kone asmeninis pasirinkimas, kuriuo nei valstybė, nei, juolab, aplinkiniai neturėtų būti suinteresuoti, tikslingų ir konstruktyvių kalbų apie normas viršijančio svorio žalą buvo reta. Bet į šią problemą rimtai dera žiūrėti dviem kryptimis: valstybės gerbūvio ir paties žmogaus gerovės.

Visų pirma, numatoma, kad 2020-2050 m. sveikatos priežiūros išlaidos viršsvorį turinčių ligonių gydymui Europoje sieks vidutiniškai 8,2%, o Lietuvoje – apie 5% visų sveikatos išlaidų per metus. Dar daugiau – negydomi nutukę ligoniai turi neigiamą poveikį šalies produktyvumui (BVP). Numatyta, jog 2020-2050 m. viršsvorį turinčių žmonių vidutinė įtaka BVP Europoje bus 3,3%, Lietuvoje – 4,3%.

Bet dar didesnę žalą patiria ne valstybė, o patys žmonės. Nutukimo liga sergantieji ne tik išleidžia daugiau medicinai ir savo sveikatos priežiūrai, bet ir dažniau suserga ir kitomis ligomis (pavyzdžiui, II tipo cukriniu diabetu, hipertenzija, vėžiu) ar net miršta. Visgi, net ir tai suvokdami, tik labai maža dalis iš sergančiųjų ryžtasi pripažinti ligą ir imtis pokyčių.

Pasak gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit, mūsų šalyje dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad nutukimas tampa vis dažnesnis tarp vaikų, o ypač šeimose, kuriose tėvai skiriasi. „Taip pat suaugusiųjų tarpe nutukimas stebimas tarp dažniau stresą patiriančių ir nemokančių streso valdyti, reaguoti į jį asmenų. Bet kalbant bendrai, nutukimo liga yra negailestinga visoms demografinėms grupėms, o ateitis kol kas nenuteikia optimistiškai“, – situaciją reziumavo specialistė.

Galiausiai, viršsvoris ir nutukimas yra glaudžiai susiję su juos turinčiųjų emocine būkle. Beveik absoliuti dauguma pacientų, kurie kovoje su papildomais kilogramais pasiekia didesnio progreso, pripažįsta, kad jų kasdienėje veikloje atsiranda daugiau pasitenkinimo, ji klostosi sėkmingiau, o bendra gyvenimo kokybė neginčijamai pagerėja.

Papildomi kilogramai neturi būti matomi vien kaip šiltojo sezono problema, kuri trukdo laisvai jaustis prie vandens telkinių. Tai yra rimtas iššūkis valstybės ir individualiu lygmeniu. Dėmesys viršsvoriui ir nutukimo ligai turi būti ne mažesnis nei koronavirusui ar kitoms rimtoms sveikatos problemoms, o šios ligos gydymui turi būti pasitelkiami medicinos specialistai.

spot_img
spot_img

Neigia mitą, kad tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų...

Prasideda ūmios pneumokokinės infekcijos sezonas – apsisaugoti padės skiepai

Nors COVID-19 pandemiją pavyko suvaldyti, tačiau koronavirusas niekur nedingo – visgi, daugelis žmonių atsipalaidavo ir primiršo gydytojų rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo sveikata. Išlikti budriems...

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga

Gerbiami mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, dėstytojai, Sveikindama Jūsų šventės proga noriu padėkoti už Jūsų profesionalų ir kūrybišką darbą, už ištikimybę šiai išskirtinei profesijai. Už kasdienę...

Artimiausiomis dienomis lietaus bus nedaug, iš pietvakarių atkeliaus šiltesni orai

Artimiausiomis dienomis lietaus bus nedaug, iš pietvakarių atkeliaus šiltesni orai. Spalio 5-os naktį žymesnio lietaus nenumatoma, dieną vietomis numatomas trumpas, nedidelis lietus. Naktį ir rytą...

Kuo fizikos Nobelio premija šiemet įvertinti atradimai susiję su teleportacija ir A. Einsteinu?

Šiandien perpiet paskelbta antroji Nobelio premija. Šių metų fizikos premija paskirta profesoriams Alainui Aspect, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais...

Mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša: pelno siekiantis žmogus – grėsmė visai ekosistemai

Visuose žemynuose vyksta negrįžtami žmogaus dominavimo epochoje procesai – mažėja biologinė įvairovė, nyksta miškai, natūralios buveinės ir didžiosios dalies pokyčius lemiančių veiklų iniciatorius –...

Bėgančių nuo karo srautas Lietuvoje atsinaujina, o pagalbos poreikis auga

Su šlepetėmis, vienoje rankoje – dokumentai, kitoje – vaikas. Tokį paveikslą geriausiai prisimena nevyriausybinių organizacijų atstovai, sutikę pirmuosius Ukrainos žmones, atvykusius į Lietuvą kovo...

Persėdę iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, sutaupytume milijonus

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje drastiškai išaugus energijos išteklių kainoms, ES institucijos ragina šalis nares taupyti. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, parengė energetinių...

Sprendimus dėl mokyklų tinklo priėmė 59 Lietuvos savivaldybės

Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą. Niekur neliko jungtinių...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img