Joninių savaitgalis – puiki proga išvykai. Lietuvos pajūrio kurortams skelbiant, kad artėjantį ilgąjį savaitgalį beveik neliko laisvų vietų, lietuviai suskubo kelionių dairytis svetur.
„Tez Tour“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad kas dešimtas apklaustasis Jonines norėtų sutikti ne Lietuvoje.
Ilgąjį savaitgalį dairosi į užsienio kurortus
Kelionių organizatoriaus duomenimis, Jonines svetur švęs daugiau nei 5 tūkst. keliautojų, iš jų net 17 Jonų ir Janinų. O populiariausiomis kryptimis išlieka Turkija, Bulgarija, Graikija, Italija.
„Su įvairiausiomis šventėmis sutampančios kelionių datos – dažnai yra prioritetiniu atostogautojų pasirinkimu. Ne išimtis ir ilgasis Joninių savaitgalis, kuomet mėgausimės laisvu penktadieniu. Juolab, kad visai neseniai prasidėjo ir vaikų atostogos – dalis keliautojų į užsienio kurortus žada vykti su visa šeima“, – teigia Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė, bei priduria, kad laisvų vietų šiam šventiniam savaitgaliui jau nebeliko.
Lietuviai turi daugybę Joninių tradicijų – vidurnaktį ieškome paparčio žiedo, deginame laužus, piname vainikus, tačiau kaip ši šventė minima svetur? Kelionių ekspertai dalijasi trumpa apžvalga, ką per šią šventę veikia poilsiautojų pamėgtų šalių gyventojai.
Lietuviškas primena Bulgarijoje
Panaši į lietuviškas Jonines šventė pavadinimu Enyovden minima ir keliautojų pamėgtoje Bulgarijoje. Šioje šalyje tikima, kad tie, kurie tąryt sutiks saulę – sveiki išliks visus metus. Kitas nuo šios šventės neatsiejamas ritualas – prausimasis po tekančiu vandeniu arba ryto rasoje. Manoma, kad vanduo po saulėtekio įgauna gydomųjų galių. Joninių naktį Bulgarijoje taip pat renkamos įvairios vaistažolės, nes tikima, kad jos tekant saulei ir iškrentant rasai taip pat tampa veiksmingesnės.
Na, o jeigu lietuviai Joninių naktį skuba žvalgytis paparčio žiedo – bulgarai eina ieškoti paslėpto aukso, kuris, pasak legendos, Joninių naktį iš tolo žybsi šviesiai mėlyna liepsna.
Paradai rengiami ir Italijoje
Dar viena šalis, kurioje švenčiamos Joninės – Italija. Šioje šalyje ši šventė vadinama La Festa di San Giovanni, „Švento Jono šventė“, ir yra švenčiama Florencijoje, Turine bei Genujoje. Čia švenčiama net dvi dienas. Birželio 23-24-ąją miestuose rengiami didžiuliai paradai, koncertai, degami tradiciniai laužai, o viską, kaip ir Ispanijoje, vainikuoja fejerverkai.
Šios šventės metu tradiciškai mėgaujamasi vietiniais ledais – gelato. O Florencijoje rengiamos sporto varžybos Calcio Storico Fiorentino: tai žaidimas, kuriame susijungia net kelios sporto šakos: futbolas, regbis ir imtynės. Calcio Storico Fiorentino kilmė – būtent minėtasis miestas, o jo atsiradimo šaknys siekia XVI amžių. Joninių dieną, per šio žaidimo finalą, sportininkai varžosi dar ir pasidabinę tradiciniais istoriniais kostiumais.
Antikos laikus siekiančios tradicijos Graikijoje
Graikijos Joninių šventimo tradicijose atsispindi net Antikos laikus menanti mitologija. Vienos jų skirtos prisiminti mitologinį saulės šviesos dievą Apoloną, kitos – titanus Kroną ir Prometėją. Dar daugiau – iki šių dienų per vidurvasario šventę graikai lipa į Olimpo kalną.
O su unikaliomis trumpiausios metų nakties apeigomis galima susipažinti atokesnėse šalies vietose. Nuo seno šią naktį netekėjusios graikės sudėdavo savo asmeninius daiktus į puodą su vandeniu ir palikdavo po figmedžiu. Tikėta, kad per naktį daiktai prisipildo magijos ir mergina susapnuoja savo būsimą vyrą. O kitą rytą traukdamos juos iš puodo apeigų merginos pranašauja apie viena kitos likimą.
Vėliau tiek vyrai, tiek moterys šokinėja per paruoštą laužą, tų, kuriems pavyksta tris kartus peršokti per jį, laukia norų išsipildymas.
