Prieš mėnesį Vilniuje, viename Papilėnų gatvės daugiabučio bute kilęs gaisras dar kartą priminė apie netikėtai užklumpančias nelaimes, galinčias sunaikinti ne tik asmeninį, bet ir kaimynų turtą. Šio gaisro metu buvo apgadinta apie 20 kaimyninių butų – daugiausia dėl suodžių, dūmų ir vandens padarinių po gaisro gesinimo. Pasak ekspertų, ši nelaimė parodė, kad net ir turint būsto draudimą, labai svarbi ir civilinės atsakomybės apsauga – nuo pasirinkto jos dydžio priklauso, kokią kaimynų nuostolių sumą galima padengti.
Civilinės atsakomybės draudimo skvarba auga
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, pastaraisiais metais skirtinguose šalies miestuose gaisrų sukeltos nelaimės sulaukė didelio atgarsio visuomenėje ir nušvietimo žiniasklaidoje. Tai paskatino gyventojus skirti papildomo dėmesio savo turto apsaugai ir tuo pačiu pasidomėti, kokiais atvejais civilinės atsakomybės draudimas būtinas ir nuo ko jis apsaugo.
„Stebime nuoseklų gyventojų įpročių drausti savo turtą pokytį. Šiuo metu gyventojai ne tik aktyviau draudžia savo nekilnojamąjį bei vidaus turtą, bet ir vis dažniau įsigyja civilinės atsakomybės draudimo polisus, skirtus apsisaugoti nuo finansinių nuostolių tais atvejais, kai apdraustasis sukelia žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui. Pavyzdžiui, jei apgadinami aplinkinių kaimynų būstai gaisro ar vandens užliejimo atvejais“, – sako A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 10 šių metų mėnesių civilinės atsakomybės draudimo polisų pasirašyta 6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Pataria įvertinti draudimo sumos dydį
Visgi didėjanti civilinės atsakomybės draudimo skvarba apsaugos lygį pakelia tik iš dalies. Pasak A. Juodeikio, nors polisų gyventojai įsigyja daugiau, tačiau vidutinė tokio draudimo suma išlieka gana nedidelė.
„Tai tampa iššūkiu, kai susiduriama su tokiais dideliais nuostoliais, kaip Papilės gatvės daugiabutyje, kuomet standartinė draudimo suma negali pilnai padengti visų padarytų nuostolių. Tokiu atveju atsiduriama dviprasmiškoje situacijoje – žmogus turi civilinės atsakomybės draudimą, tačiau jo sumos nepakanka žaloms padengti“, − komentuoja A. Juodeikis.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 10 šių metų mėnesių jau yra užregistruota daugiau kaip 1200 civilinės atsakomybės draudimo žalų, o bendra išmokų suma jų kompensavimui perkopė 1,4 mln. eurų. Vidutinė žalos suma siekia 1150 eurus, o maksimali išmokėta suma – 21 tūkst. eurų.
„Mūsų turimi duomenys taip pat rodo, kad daugiausia civilinės atsakomybės draudimo žalų fiksuota butuose, tai yra 91 proc. visų atvejų, o šių žalų kompensavimui buvo skirta daugiau kaip 1,2 mln. eurų. Butų užliejimai ir gaisrai – dažniausiai pasitaikančios nelaimės“, – duomenis atskleidžia „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.
Didžiausias nelaimių skaičius įvyko pagrindiniuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, rodo bendrovės duomenys.
„Pastebime, kad žmonių pasirenkamos sumos – ne visada adekvačios realioms žalų rizikoms. Šalies daugiabučiuose įvykę gaisrai ir kitos nelaimės taip pat rodo, kad tokie incidentai gali paliesti daugelio žmonių turtą ir atnešti didelių finansinių išlaidų, o standartinės civilinės atsakomybės sumos tokiais atvejais nėra pakankamos visai žalai atlyginti“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Pasak eksperto, turimą būsto draudimo sutartį bei jos sumas patartina peržiūrėti ne rečiau nei vieną kartą per metus.
