Brangstant šildymui Lietuvos gyventojai pasiryžę investuoti į geresnę būstų šilumos izoliaciją – to ketina imtis vienas iš penkių namų savininkų, rodo „Kingspan Insulation“ užsakymu atliktas tyrimas.
70 proc. šalies gyventojų sunerimę dėl brangstančio šildymo
„Jei anksčiau kalbant apie šilumą namuose dažniausiai buvo diskutuojama apie efektyvius šildymo būdus, pastaruoju metu daugiau galvojama ne kaip pigiau šildytis, bet kaip geriau išlaikyti šilumą namuose. Istorija rodo, jog visų energijos rūšių kainos likusios augti, o norint mokėti mažiau, bet gyventi komfortiškai, svarbiausia yra geras namo apšiltinimas“, – sako „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje Marius Kačinauskas
Bendrovės užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas rodo, jog net 70 proc. šalies gyventojų yra sunerimę dėl brangstančio šildymo ir neabejoja, jog kainų pokyčiai juos paveiks. Iš jų net 45 proc. dvejoja dėl savo galimybių apmokėti sąskaitas už šildymą. Vos 24 proc. gyventojų mano, kad brangstantis šildymas neturės įtakos jų gyvenimui, o likusieji dar negalvojo apie tai.
Daugiau kaip pusė (52 proc.) gyventojų neketina imtis jokių veiksmų, kad sumažintų brangstančio šildymo įtaką, o 40 proc. gyventojų ketina mažinti šildymo išlaidas vartodami mažiau energijos.
„Tikėtina, jog didelė dalis respondentų, kurie nieko nedarys, gyvena daugiabučiuose, kuriuose jie negali daryti įtakos būsto komfortui, pavyzdžiui, autonomiškai reguliuodami savo namų šildymą. Liūdna konstatuoti, jog labai didelė dalis stengsis sumažinti šildymo išlaidas mažindami sunaudojamos energijos kiekį. Tai reiškia, kad sumažės būsto komfortas, bus didesnė ne tik ligų, bet ir pelėsio namuose tikimybė“, – perspėja M. Kačinauskas.
Tyrimas atskleidė, kad augant šilumos kainai net kas penktas gyventojas (20 proc.) artimiausiu metu ketina investuoti į papildomą namo apšiltinimą. 13 proc. apklaustųjų ketina investuoti iki 5 tūkst. eurų, 4 proc. iki 10 tūkst. eurų, o 3 proc. – didesnes sumas.
„Sprendžiant pagal šiuos skaičius, nemaža dalis gyventojų aiškiai žino savo namų trūkumus ir ketina juos šalinti savo ar specialistų jėgomis. Apie 17 proc. nusiteikę iš esmės atnaujinti būsto energetinį efektyvumą. Šį žingsnį reiktų apsvarstyti tikrai ne vieno seniau statyto būsto Lietuvoje savininkui, nes dalis namų yra apšiltinti laikantis senų ir itin neefektyvių standartų. Tačiau net mažos korekcijos gali juntamai pagerinti namo komforto situaciją“, – pastebi specialistas.
Kur dingsta šiluma?
Norint bent šiek tiek pagerinti būsto energetinį efektyvumą svarbu žinoti, kur patiriame didžiausius jos nuostolius. Individualiuose namuose, jei neįrengta šilumą taupanti rekuperacijos sistema, didžiausi šilumos nuostoliai paprastai būna per vėdinimo sistemas ir siekia net iki 35 proc. Dar apie 15 proc. šilumos išeina per sienas, 15 proc. sunaudojama karšto vandens ruošimui, panašiai tiek pat netenkame per langus ir duris, apie 13 proc. per stogą ir dar 7 proc. – per grindis.
Labai svarbu, kad šilumos izoliacija būtų tinkamai apsaugota nuo vėjo, kad iš šiltinimo sluoksnio nebūtų greitai pašalinama šiluma. Žinoma, yra šilumos izoliacijos medžiagų rūšių, kurios atsparios vėjo poveikiui be papildomų priemonių.
Geriausią apšiltinimo rezultatą pasieksite jei šiltinimas bus viensluoksnis ir iš tos pačios medžiagos. Priešingu atveju tarp izoliacijos sluoksnių gali susidaryti tarpai, kurie gerokai sumažins apšiltinimo efektyvumą.
Nors, galvojant apie šilumos nuostolius, dažniausiai žvalgomasi kaip apšiltinti namo išorę, kai ką galima nuveikti ir viduje. Jei jūsų karšto vandens vamzdžiai neapšiltinti, per juos netenkate tikrai daug šilumos, kurios reikia karštam vandeniui ruošti.
„Kylant praktiškai visos energijos kainoms šildymo brangimo tikrai neišvengsite. Tačiau tinkamai apšiltinę būstą galite gerokai sumažinti išlaidas šildymui ir tuo džiaugtis ne vieną sezoną“, – pastebi M. Kačinauskas.
