Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad vertindamas pasiūlymus atsižvelgs į Vyriausybės programos punktus.
„Akivaizdu, kad stengsiuosi, kad būtų įvykdyta, kas įrašyta į partijos programą. Pirmiausiai tai yra didesni mokesčiai dideles pajamas gaunantiems žmonėms, mažinti gyvulių ūkį arba išlygas, lengvatas arba kitus dalykus, kuo pasižymi Lietuvos finansinis gyvenimas“, – Eltai nurodė jis.
Parlamentaro teigimu, mokesčių reformos projekte turi būti atsižvelgiama į Lietuvos turi deficitinį biudžetą, kurį papildyti turėtų tvarios pajamos. Planuojant naujus mokesčius, jis pirmiausia siūlo pirmiausia atsižvelgti Į Europos Komisijos bei Pasaulio banko rekomendacijas.
„Tai yra aplinkosauginiai turto, verslo mokesčiai, kurie netgi atsilieka, arba lyginant su Europos vidurkiais, Lietuvoje surenkama žymiai mažesni mokesčiai. Tikrai vienokia ar kitokia forma tie mokesčiai turėtų atsirasti. Kokie dydžiai ar kas konkrečiai – tai jau yra Vyriausybės pozicija“, – pažymėjo socialdemokratas.
A. Butkevičius siūlo grįžti prie NT mokesčio projekto
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius siūlo grįžti prie diskusijų apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, kurį yra pristačiusi ir buvusi Vyriausybė. Visgi Seimo BFK narys tikina, kad ankstesnis projektas turi būti ženkliai pakoreguotas, ypač atsižvelgiant į socialinio teisingumo principą.
„Galėtų būti artimiausiu metu sugrąžintas diskusijai nekilnojamojo turto mokesčio projektas, kuris buvo paruoštas buvusios Vyriausybės, bet jam labai stipriai trūksta socialinio teisingumo principo įgyvendinimo“, – teigė jis.
„Jis turėtų būti pakoreguotas gana ženkliai, stengiantis neapmokestinti būstų ir gyvenamųjų namų, kurių vertė yra iki 150 tūkst. eurų, kas jau yra dabar daroma, tai mokestinį kreditą paliekant, o visiems kitiems nekilnojamojo turto objektams taikyti suminės vertės apmokestinimo sistemą“, – aiškino A. Butkevičius.
Parlamentaras pabrėžė, kad planuodama mokesčių reforma Vyriausybė privalo įvertinti išorinius veiksnius – geopolitinę padėtį ir prastą ekonominę padėtį pagrindinėse Europos eksporto rinkose.
„Reikia laikytis labai griežto supratimo ir taisyklės, kad darant mokesčių reformą turi būti atlikti paskaičiavimai, koks bus poveikis mūsų ekonomikai ir investicijoms, nes mūsų ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto. Prekių ir paslaugų eksportas bendrajame vidaus produkte sudaro 85 proc.“ – pažymėjo jis.
R. Žemaitaitis: sieksime, kad kitais metais nebūtų jokių naujų mokesčių
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina, kad balsuos prieš bet kokius mokesčių pakeitimus, jei būtų numatoma, kad jie įsigaliotų dar 2025 metais.
„Mes tikrai balsuosime prieš ir tokiems pasiūlymams tikrai kategoriškai nepritarsime, nes koalicinėje programoje mes aiškiai pasakėme, kad jokių naujų mokesčių ateinančius metus negali būti įvedama, atrandama ar sugalvojama“, – tvirtino jis.
„Tam turi būti sudaroma darbo grupė, įsivertinama, pasižiūrima ir per kitus metus būtų galima, jeigu tai yra būtina, jeigu tai yra reikalinga, jeigu matome, kad kažkas slepia ir nesumoka mokesčius ar nesąžiningai naudojasi mokestinėmis lengvatomis ir daro žalą valstybei ir visuomenei – būtų galima priimti įstatymus, kurie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.“ – sakė R. Žemaitaitis.
Vis dėlto politikas pabrėžė, kad diskusijų apie mokesčius nevengs ir kaip pavyzdį pateikė NT mokestį. „Nemuno aušros“ lyderio teigimu, diskusijų metu bus svarbu išsiaiškinti, koks turtas turėtų ar neturėtų būti apmokestinamas.
„Dėl nekilnojamojo turto mokesčio, mes aiškiai pasakėme, kad pirmas žmogaus turtas negali būti apmokestintas“, – aiškino jis.
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad kitąmet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.
Centro-kairės Vyriausybės programoje yra numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
ELTA dėl planuojamų mokesčių pakeitimų taip pat kreipėsi į Finansų ministeriją, tačiau, jos atstovo teigimu, jokios informacijos apie planuojamus mokestinius pokyčius šiuo metu nėra.
Dominykas Datkūnas (ELTA)
