Medžioklės metu svarbu būti atidiems ir gerai matomiems

Pasak VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialisto Kornelijaus Aleknos, Lietuvos miškuose paprastai leidžiama lankytis laisvai, tačiau juose tuo pačiu metu gali vykti ir kita teisėta miško naudojimo veikla, taip pat ir medžioklė. Dėl to pastebėjus informaciją apie vykstančią medžioklę rekomenduojama pasirinkti kitą maršrutą.

„Ypač svarbu neiti į teritoriją, kurioje girdėti šūviai, šunų lojimas, matyti medžiotojai ar vyksta medžioklė varant“, – pabrėžia jis.

Didesnis atsargumas, anot VMU atstovo, reikalingas anksti ryte, temstant, esant rūkui ar gausiai sningant, kai matomumas miške sumažėja.

„Einant mišku taip pat nereikėtų garsiai klausytis muzikos per ausines, kad būtų galima laiku išgirsti perspėjimus, šūvius, šunų lojimą ar kitus netoliese vykstančios medžioklės požymius“, – priduria K. Alekna.

Taip pat miškininkas pataria dėvėti ryškiaspalvę liemenę, striukę, kepurę ar kitą iš toliau aiškiai matomą aprangos elementą. Tai ypač aktualu gamtos fotografams, kurie dažnai vilki prie aplinkos derančių, neryškių spalvų drabužius ir ilgiau lieka vienoje vietoje.

„Vilkėdami ryškius drabužius būsite geriau matomi medžiotojams, o pasiklydus miške tokia apranga gali padėti gelbėtojams greičiau jus surasti“, – sako pašnekovas.

Medžioklė varant apima ne vieną miško vietą – teritorijoje juda medžiotojai, varovai ir šunys, o išbaidyti laukiniai gyvūnai gali netikėtai pakeisti judėjimo kryptį. Todėl saugiausia ne mėginti apeiti medžioklės vietą miško giluma, bet pasirinkti kitą maršrutą. Sutikus medžiotoją galima pasiteirauti, kuria kryptimi saugiausia išeiti iš teritorijos.

 

Laukinius gyvūnus stebėkite iš saugaus atstumo

Anot K. Aleknos, norint stebėti ar fotografuoti laukinį gyvūną, nereikėtų jo persekioti, bandyti prieiti kuo arčiau, vilioti maistu ar užstoti jam pasitraukimo kelio. Pastebėjus, kad gyvūnas sunerimo, ėmė žvalgytis, traukiasi ar kitaip keičia savo natūralų elgesį, būtina padidinti atstumą.

„Gyvūno dėmesio nereikėtų mėginti patraukti maistu, ryškia šviesa, balso įrašais ar kitais garsais. Taip pat svarbu nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių. Net jeigu jauniklis atrodo paliktas vienas, jo negalima liesti, nešti ar mėginti „gelbėti“ – suaugęs gyvūnas dažnai būna netoliese ir grįžta žmogui pasitraukus“, – pasakoja miškininkas.

Taip pat nereikėtų mėginti iš arti užfiksuoti stambiųjų plėšrūnų, pavyzdžiui, Lietuvoje vis dažniau pastebimų rudųjų lokių.

„Pamatę lokį, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti – staigūs judesiai gali sukelti gyvūnui stresą ir gynybinę reakciją. Rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai atsitraukti, neatsukant gyvūnui nugaros“, – rekomenduoja VMU specialistas.

Einant per tankią augmeniją ar prasto matomumo vietas patariama nejudėti visiškai tyliai – net keliaujant vienam galima pranešti apie save. Taip laukinis gyvūnas žmogų išgirs iš anksto ir turės galimybę pasitraukti.

„Laukiniai gyvūnai paprastai vengia žmonių, todėl, išgirdę balsą, žingsnius ar kitus judėjimo garsus, dažniausiai patys nutolsta“, – priduria K. Alekna.

 

Tikslios gyvūnų buvimo vietos neturėtų būti viešinamos

Gamtos fotografai ir kiti miško lankytojai raginami socialiniuose tinkluose neskelbti tikslių retų, saugomų ar jautrių laukinių gyvūnų buvimo vietų.

„Prie nuotraukų nereikėtų pridėti koordinačių, konkretaus miško kvartalo numerio, girininkijos pavadinimo ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų“, – sako miškininkas.

Net ir nenurodžius koordinačių, fotografavimo vietą kartais galima atpažinti iš kelio ženklų, informacinių stendų, vandens telkinių, išskirtinių medžių ar kitų nuotraukos fone matomų objektų. Prieš viešinant įrašą taip pat verta patikrinti, ar nuotraukoje nėra išsaugota geografinės vietos žyma.

„Paviešinus tikslią informaciją, į tą vietą gali pradėti vykti daugiau smalsuolių. Nuolatinis žmonių judėjimas trikdo gyvūnų poilsį, mitybą, migraciją, jauniklių priežiūrą, jautresnių rūšių gyvūnus gali priversti palikti įprastą buveinę“, – teigia pašnekovas.

VMU primena, kad miške turime elgtis taip, kad mūsų apsilankymas paliktų kuo mažiau pėdsakų – gerbti gamtą, gyvūnus ir miško lankytojus. Jeigu pasirinktas maršrutas kerta vykstančios medžioklės teritoriją arba laukinis gyvūnas rodo nerimo ženklus, atsakingiausias sprendimas – pakeisti planą ir pasitrau