Gyventojų ir įmonių išleidžiamose nuotekose daugėja sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ tyrimai. Nustatytos pavojingos medžiagos dažnai slypi kasdieniuose buities daiktuose, kaip tualetiniame popieriuje ar vaikų seilinukuose.
Didelė dalis pavojingų cheminių medžiagų į nuotekų sistemą yra išleidžiamos iš įmonių, tačiau ne maža dalis teršalų į aplinką patenka ir iš gyvenamųjų rajonų, rodo „Vilniaus vandenų“ duomenys.
„Pastebime, kad pavojingų medžiagų kiekiai nuotekose vis labiau auga, o didžiausiais teršėjais pamažu tampame mes patys dažnu atveju neturėdami pasirinkimo ir priversti naudoti buitines priemones, kuriose šių medžiagų gausu. Taip kenkiame ne tik gamtai, bet ir sau“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.
Viena pavojingiausių aptinkamų teršalų grupių – ftalatai. Nors Vakarų šalyse ftalatų naudojimas ribojamas jau seniai, Lietuvoje šių pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė vis dar menkai reglamentuota teisės aktais.
Ftalatai naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose, dušo užuolaidose.
„Ftalatai nėra stipriai įsitvirtinę plastike, jie laisvai migruoja, nesunkiai patenka į aplinką ir juos itin sudėtinga išvalyti iš nuotekų. Į žmonių organizmus jie patenka per maisto produktus, kurie buvo supakuoti ar pagaminti naudojant plastikinę įrangą. Ftalatų gauname ir tuomet, kai vartojame gėrimus per plastikinius šiaudelius. Taip pat šios medžiagos į mūsų organizmą patenka ir per kosmetikos priemones“, – aiškina A. Baronienė.
Ftalatai siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais, teigia ekspertė.
BPA gali paveikti vaisingumą
Kita nuotekose gausiai aptinkama toksiška medžiaga – bisfenolis A (BPA). Jis naudojamas polikarbonatinio plastiko gaminių pramoninėje gamyboje. Tai reiškia, kad BPA galima rasti įprastose vartojimo prekėse, kaip daugkartinio naudojimo plastikiniai stalo reikmenys, gėrimų buteliai, sporto įranga.
Epoksidinės dervos, kurių sudėtyje yra BPA, naudojamos maisto bei gėrimų skardinių vidinei pusei, kasos čekiams padengti. BPA likučiai randami ir iš perdirbto pluošto pagamintame tualetiniame popieriuje bei popieriniuose rankšluosčiuose.
„Daugiausiai BPA į žmogaus organizmą patenka iš plastikinių butelių, tad ši problema ypač aktuali mažiems vaikams, kurių didelė dalis maistinių produktų supakuota plastikinėje taroje. Nors kasos aparatų čekiuose BPA kiekiai nėra dideli, neretai juos kišenėje ar piniginėje nuolat nešiojamės, liečiame, jie atsiduria vaikų ir kūdikių rankose ar net burnose. Tai gali būti pavojinga“, – įspėja A. Baronienė.
Tyrimai rodo, kad BPA stipriai veikia endokrininių liaukų darbą. Dėl to žmogus gali turėti didelį viršsvorį, nustoti augti, o vėlesniame amžiuje netgi susirgti prostatos vėžiu, sako ekspertė.
Buitiniai valikliai grįžta maisto pavidalu
Alkilfenoliai – tai dirbtinės cheminės medžiagos, kurios naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius.
Buityje paplitusi alkifenolių rūšis – nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.
„Todėl nemaži kiekiai nonilfenolių yra nuleidžiami į kanalizaciją ir aptinkami išleistose nuotekose. Šios medžiagos gali pasiekti upes, o vėliau per žuvį gali patekti ant mūsų stalo, – pasakoja A. Baronienė. – Nonilfenoliai daro nepataisomą žalą žmogaus endokrininei sistemai, gali išsivystyti tam tikros vėžio rūšys, atsirasti nutukimas, diabetas, ankstyvas lytinis brendimas, vaisingumo problemos, neigiamai veikia nervų sistemą.“
Alkilfenoliai ne tik pavojingi žmonėms, bet ir sukelia neigiamą poveikį gyvūnams.
Kaip vengti pavojingų medžiagų
Nuotekose augant cheminių medžiagų kiekiui, vandentvarkos įmonėms tampa vis sudėtingiau iki galo nuotekas išvalyti. Nors visiškai išvengti šių medžiagų neįmanoma, yra būdų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo jų žalingo poveikio patiems ir sumažinti gamtai daromą žalą.
„Didelė atsakomybės dalis šiuo atžvilgiu tenka gamintojams ir valdžios institucijoms, kurios tą gamybą reguliuoja. Tačiau ir patys gyventojai turėtų atsakingiau žiūrėti į pavojingų medžiagų vartojimą. Tą galima padaryti vartojant mažiau plastiko ir produktų su minėtomis medžiagomis. Renkantis ekologiškas higienos priemones, buitinius valiklius ir skalbiklius“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ laboratorija kasmet atlieka apie 20 tūkst. įvairių vandens ir nuotekų tyrimų, kurių didžiąją daugumą sudaro viešai tiekiamo vandens kokybės tyrimai. Laboratorija tiria Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų geriamąjį vandenį ir nuotekas, taip pat atlieka komercinius užsakomuosius tyrimus.
Renata Saulytė-Smalskė
UAB „Vilniaus vandenys“
Komunikacijos skyriaus vadovė
