Trečiadienį Vyriausybė pritarė finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytam planuojamam 2025 m. valstybės biudžeto projektui. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Po pristatymo ir priėmimo posėdyje, ketvirtadienį projektas bus pateiktas Seimui. Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, tikėtina, kad naujas Seimas jį koreguos.
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad didžiausias dėmesys skiriamas trims visos kadencijos metu prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.
„Didžiąją dalį išlaidų užima įsipareigojimai, ateinantys iš įstatymų. Tai indeksavimas, kuris užprogramuotas įstatymuose. Tai liūto dalį užima socialinė apsauga“, – Vyriausybės posėdžio metu teigė G. Skaistė.
Ministrė priminė, kad vis dar galioja Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
„Planuojama Lietuvos skola atitinka Mastrichto kriterijaus reikalavimus. Tačiau visos galimybės skolintis, kurias galėjome panaudoti, jos buvo panaudotos“, – aiškina ministrė.
Finansų ministerija numato, kad BVP 2025 m. turėtų augti 2,9 proc., infliacija sudaryti 2,5 proc. Tuo metu planuojamas investicijų pokytis 5,6 proc., nedarbo lygis – 7,1 proc., o vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis – 7,6 proc.
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybės biudžete planuojama gauti 6,83 mlrd. eurų pajamų, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sudarytų 3,39 mlrd. eurų. ES ir kitos finansinės paramos lėšos į biudžetą atneštų 2,44 mlrd. eurų, akcizai – 2,18 mlrd. eurų, pelno mokestis – 1,81 mlrd. eurų.
Kitos pajamos, pritarus biudžeto projektui, sudarytų 802 mln. eurų, o kiti mokesčiai atneš 448 mln. eurų pajamų.
Planuojama, kad lyginant su 2024 m. projektu, PVM pajamos augs beveik 185 mln. eurų, GPM – 545 mln. eurų, o akcizų – 321 mln. eurų.
Žmonių pajamų didinimui – 1,9 mlrd. eurų, MMA sieks 1038 eurus
2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“
Dėl MMA didinimo projektuojama, kad minimalus atlyginimas kils 69 eurais ir bus 330,16 euro didesnis, nei 2020 m. Tačiau 2025 m. nenumatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kadangi dar 2024 m. šis buvo padidintas 20 proc.
Mokytojų algų didinimui numatyta skirti 394 mln. eurų, medikams – 230 mln. eurų. Tuo metu savivaldybių ugniagesių, prokurorų ir statutinių pareigūnų algų didinimui – 46,4 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 15,5 mln. eurų, o kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 43,2 mln. eurų
Medikų algų didinimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) planuojama skirti 230 mln. eurų.
Gydytojų atlyginimas „į rankas“ 2025 m. augs 305 eurų, mokytojų – 142 eurų
2025 m. lyginant su praėjusiais metais sveikatos sektoriaus atstovų atlyginimai augs po 10 proc. Gydytojų atlyginimas vidutiniškai „į rankas“ paaugs 305 eurais, slaugytojų – 141 euru, o rezidentų – 144 eurais.
Tuo metu dėstytojams ir mokytojams, lyginant su praėjusiais metais, alga „į rankas“ augs 8,2 proc. 2025 m. mokytojai „į rankas“ gaus vidutiniškai 142 eurais didesnį atlyginimą – dėstytojai – 164 eurais.
O kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai augs 7,6 proc. arba 83 eurais.
Pažeidžiamiausiems asmenims – 487 mln. eurų
Paramai pažeidžiamiausioms visuomenės dalims numatoma skirti 487 mln. eurų. Vaiko pinigai (juos gauna 515 tūkst. vaikų) 2025 m. turėtų siekti 122,5 euro (26,25 euro daugiau, negu pernai). Projektuojama, kad vienišo žmogaus išmoka kitąmet sieks 42,29 euro, 4 eurais daugiau nei 2024 m.
616 mln. eurų bus skirta senatvės pensijoms didinti ir tai palies 637 tūkst. asmenų. 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.
KAM biudžetas – 2,06 mlrd. eurų, saugumo stiprinimui – 3,03 proc. BVP
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP). Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų.
Iš Gynybos fondo sumos 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.
KAM biudžetas, lyginant su 2020 m., išaugo daugiau nei du kartus.
Gynybos tikslams taip pat numatoma papildoma teisė skolintis.
Investicijos ateičiai – 3,6 mlrd. eurų
Investicijos Lietuvos ateičiai sudarys 3,6 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų bus skirta žaliajai transformacijai, 263 mln. eurų – švietimo inovacijoms, 206 mln. eurų mokslui, verslui ir inovacijoms, o 147 mln. eurų skaitmeninei pertvarkai.
Taip pat numatoma, kad nuo 2025 m. antrosios pusės pradeda veikti infrastruktūros fondas. Jo tikslas yra finansiškai atsiperkantys projektai gynybos pramonės, jūrų, oro uostų ir geležinkelių infrastruktūroje. Taip pat – viešos-privačios partnerystės projektų, duomenų centrų ir energetikos infrastruktūros vystymas.
Planuojama, kad 2025-2027 m. laikotarpiu į jį kas metus būtų investuojama po 50 mln. eurų iš valstybės įnašo bei ILTE („Investicijos Lietuvos ekonomikai“, buvusi „Invega“). Likęs finansavimas, kuris tikimasi per tris metus viršys 1 mlrd. eurų bus iš privačių finansuotojų.
Keliams – 784 mln. eurų
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 715,3 mln. eurų.
Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų.
Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
Savivaldybių pajamos augs 14,2 proc.
2025 m. valstybės biudžeto projekte yra numatoma, kad 14,2 proc. augs savivaldybių pajamos, kurios sudarys 6,67 mlrd. eurų. 4,15 mlrd. eurų sudarys pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti, 2,52 mlrd. eurų – valstybės biudžeto dotacijos.
Teigiama, kad savivaldybės 2025 m. galės skolintis, neįskaitant lėšų finansuoti ES projektams, iki 112,6 mln. eurų.
Augs „Sodros“, PSDF ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos
Numatoma, kad „Sodros“ pajamos bus 8,64 mlrd. eurų, t. y. 13,09 proc. (1 mlrd. eurų) didesnės nei laukiama 2024 m., o sąnaudos – 7,9 mlrd. eurų, t. y. 11,9 proc. (0,84 mlrd. eurų) didesnės nei 2024 m.
Garantinio fondo 2025 metų biudžete numatoma – 54,1 mln. eurų pajamų, t. y. 15,1 proc. arba 7,1 mln. eurų daugiau nei laukiama 2024 m. ir 28,3 mln. eurų sąnaudų (4,8 proc. arba 1,3 mln. eurų daugiau nei 2024 m.).
Tuo tarpu Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2025 m. metų biudžete – 55,7 mln. eurų pajamų (16 proc. arba 7,7 mln. eurų daugiau nei laukiama 2024 m.) ir 15 mln. eurų sąnaudų (6,3 proc. arba 1 mln. eurų mažiau nei 2024 m.).
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2025 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,94 mlrd. eurų, t. y. 13,8 proc. daugiau nei 2024 m. biudžete (3,46 mlrd. eurų). Beveik 3,74 mlrd. eurų pajamų numatomos iš privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 167 mln. eurų – valstybės biudžeto asignavimų, o likę 33 mln. eurų – iš kitų teisėtai gautų pajamų.
Skaičiuojama, kad 2025 m. biudžetų išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų sudarys 30,3 mlrd. eurų – didžiausią dalį, 11,5 mlrd. eurų sudarys išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai – 4,4 mlrd. eurų ir švietimui – 4,3 mlrd. eurų.
Bendroms valstybėms paslaugoms numatoma 2,5 mlrd. eurų išlaidų, gynybai – 2,5 mlrd. eurų, ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų, o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 994 mln. eurų.
Galiausiai poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 909 mln. eurų išlaidų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 678 mln. eurų, aplinkos apsauga – 438 mln. eurų.
Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.
Socialinei apsaugai išlaidos augs 1,37 mlrd. eurų, švietimui – 533 mln. eurų, o sveikatos apsaugai – 533 mln. eurų.
Tuo metu išlaidos gynybai augs 293 mln. eurų, bendrosioms paskoloms – 141 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 101 mln. eurų. Finansavimas poilsiui, kultūrai ir religijai didės 80 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 53 mln. eurų, ekonomikai – 42 mln. eurų, o aplinkos apsaugai – 36 mln. eurų.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
Patogiausias būdas sužinoti daugiau – sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Buvote įvykio vietoje? Turite nuotraukų ar vaizdo medžiagos? Pasidalinkite vaizdais su kitais portalo skaitytojais. Viską galite siųsti adresu news@rpt.lt.
