Ryte įprasta nusiprausti, išsivalyti dantis, papusryčiauti ir kvapnia kava pradėti dieną. Per atostogas stengiamės patirti naujų įspūdžių, pramogauti, gerai leisti laiką su šeima ar draugais ir, žinoma, skaniai pavalgyti. Kol kepsniai ar daržovės skrunda ant žarijų, ant stalo rikiuojasi įvairiausių spalvų lėkštės, puodeliai, šakutės ir peiliai. Pageidautina, kad būtų plastikiniai, nes per atostogas niekas nenori gaišti laiko plaunant indus. Be to, pavalgius viską nuo stalo labai patogu įmesti į šiukšlių dėžę.
Toks scenarijus dažnam lietuviui toks pažįstamas, kad dauguma be plastiko atostogų nė neįsivaizduoja. Išėjus pasivaikščioti – nesunkiai įsitikinsime, kad beveik kiekvienose rankose plastikinėje taroje puikuojasi kava ar sultys lengvabūdiškai pamaišant gėrimą plastikiniu šiaudeliu o pašonėje supasi spalvingas plastikinis maišelis, liudijantis apie išpardavimus ir nuolaidas prekybos ir laisvalaikio centre. Tokia tad mūsų plastikinė kasdiena…
Kasdienė higiena reikalinga ne tik žmogui, bet ir Žemei
Kaip jaustumėtės, jei ryte jums neleistų išsivalyti dantų? Tikriausiai, diena nebūtų tokia gera? Ją lydėtų diskomfortas ir nemalonus jausmas. O kas pasikeistų, jei stengtumėtės naudoti mažiau plastiko? Žemė jums padėkotų. Jei galėtų kalbėti, ji pasakytų, kad dabar jaučiasi kaip jūs, kai neišsivalote dantų, nes plastikas sukelia daug nepatogumų.
Paskaičiuota, kad per metus, Europos Sąjungos gyventojai sugeneruoja 25 milijonus tonų plastiko. Todėl Europos Sąjunga jau sutarė uždrausti naudoti daugumą vienkartinio plastiko gaminių. Tikimasi, kad jau nuo 2021 metų nebenaudosime plastikinių šiaudelių, lėkščių, indų, ausų krapštukų ir maisto dėžučių iš polistireninio putplasčio. Per pastaruosius 50 metų plastikų vaidmuo ir reikšmė mūsų ekonomikoje visą laiką augo. Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pasaulinė plastikų gamybos apimtis padvigubėjo ir 2015 m. pasiekė 322 mln. tonų. Numatoma, kad per ateinančius 20 metų ji dar padvigubės.
Nuo ko pradėti?
Apie tai, kad plastikas pagaminamas per 5 sekundes, naudojamas vos 5 minutes, o jam suirti prireiks daugiau nei 500 metų vaizdingai sakęs ir Europos komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas. Dauguma plastiko gaminių dėl neatsakingo žmonių elgesio patenka į jūras ir vandenynus. Ten randama net 85 proc. plastiko atliekų.
Reaguodami į sparčiai blogėjančias plastiko atliekų tendencijas, gyventi švaresniame pasaulyje ragina didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“. Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti vasaros iššūkyje. Nesvarbu, laiką leidžiate su šeima, draugais, kolegomis ar ką tik kelionėje sutiktais bendrakeleiviais, pabandykite išvengti ar visai atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių.
„Žinau, kad iš pradžių atsisakyti įprastų vienkartinių plastikinių gaminių yra pakankamai sunku. Pati tai darydama patyriau nemažai iššūkių: pamiršus daugkartinį puodelį namuose, tą dieną kavos tekdavo negerti visai. Ir šeimoje sūnus kategoriškai maištaudavo gerti sultis be šiaudelio. Tačiau nuoseklus aiškinimas, ir mokymas, kad tai labai kenkia gamtai ir mūsų pačių sveikatai galiausiai padėjo. Dabar man džiugu, kai jis pats, būdamas vos ketverių sako, kad plastikinių šiaudelių jam nereikia“, – pasakoja aplinkosauginį švietimą populiarinančios iniciatyvos „Kita forma“ direktorė, ekologijos ekspertė, Vaida Griškevičienė.
Už pagalbą Žemei – dėmesio vertas prizas
Iššūkis „Vasara be plastiko“ skatina mažinti plastikinių daiktų vartojimą, pakeičiant juos daugkartinio naudojimo alternatyvomis – plastikinius pirkinių maišelius medžiaginiais, plastikinius šiaudelius – metaliniais, vienkartinius indus – daugkartiniais, kasdien naudojamais namuose, o plastikinius vandens buteliukus – gertuvėmis.
Prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais galite jau šiandien, užpildę registraciją. Daugiausiai plastiko atsisakiusi komanda laimės turiningą savaitgalį viename gražiausių Lietuvos kurortų.
„Įpročio formavimas gali būti varginantis procesas, o mokslininkų skaičiavimais – naujo, nereikalaujančio valios pastangų įpročio įgijimas užtrunka vidutiniškai 66 dienas. Tad iki pat rugsėjo 15 dienos kviečiame pasitikrinti savo ir savo šeimos narių valią bei užsispyrimą suvienijant jėgas ne tik dėl aplinkosauginių idėjų palaikymo, bet ir dėl labai smagaus prizo.
Šiuo iššūkiu siekiame ne kalbomis, o realiais veiksmais prisidėti prie pasaulinių pokyčių. Norime ne tik atkreipti kiekvieno šalies gyventojo dėmesį į tai, jog plastiko gaminiai būtų tvariau naudojami per savo gyvavimo ciklą, bet ir paskatinti sumažinti plastiko atliekų poveikį aplinkai“,- teigia VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.
Daugiau informacijos apie iššūkį rasite:
http://www.zaliasistaskas.lt/zalioji-olimpiada.html
