Pareigūnai primena – sukčiai veikia per dvi pagrindines žmogaus silpnybes: emocijas ir skubėjimą
„Savo darbe nusikaltimų schemas ir nukentėjusiuosius mačiau iš labai arti. Galiu drąsiai pasakyti – sukčiai veikia per dvi pagrindines žmogaus silpnybes: emocijas ir skubėjimą,” – sako anksčiau tyrėja dirbusi, šios darbo grupės narė, Klaipėdos apskrities VPK VTV Prevencijos ir parengties skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Rupšienė.
Pasak pareigūnės, viena pelningiausių sukčių schemų išlieka fiktyvios investavimo platformos, daugiausia plintančios socialiniuose tinkluose. Žmonės susigundo iliuziniais pažadais apie greitą pelną be jokios rizikos. Viskas prasideda nuo nekaltos anketos ir nedidelės 100–200 eurų sumos. Vėliau sukčiai, dažniausiai rusakalbiai, sukuria netikras paskyras, kuriose fiktyviai rodo sparčiai augančius tūkstantinius pelnus.
„Žmonės patiki šia iliuzija ir neva investuoja toliau, tam net paimdami paskolas. Panorus pasiimti „uždirbtus pinigus”, sukčiai pradedama reikalauti dar – išgalvoja papildomų mokesčių už neva atliekamus „auditus”, draudimą ir pan. Turėjau bylą, kur žmogus, įspėtas, kad juo galimai manipuliuoja sukčiai, netikėjo tuo, galima sakyti išvijo mus su kolega iš namų, o po kurio laiko, jau praradęs apie 23 000 eurų, pats kreipėsi į pareigūnus,” – patirtimi dalijasi Vaida Rupšienė.
Dar skaudesnės istorijos, kai nukentėjusieji patiki netikrais jausmais. Pareigūnė Vaida Rupšienė prisimena romantinio sukčiavimo bylą, kurioje internetu su „mergina” susipažinęs vaikinas prarado viską. Jie bendravo tik skambučiais, o susitikti gyvai vis nepavykdavo, net suplanavus iš anksto. Paaiškėjo, kad su vaikinu iš tiesų bendravo kalėjime sėdėjęs kalinys, naudojęs balso keitimo programėles. Vaikiną taip sugebėta paveikti, kad šis paėmė galybę paskolų, pinigus pervedė neva „mylimai merginai”, o galiausiai vaikinas su mama dėl milžiniškų skolų prarado viską, netgi savo namus.
Vyresni žmonės, ypač vieniši, pasak pareigūnės, kartais į sukčių pinkles papuola dar ir dėl to, kad jiems tiesiog trūksta bendravimo ir, galbūt, todėl jie lengvai leidžiasi į pokalbius su nepažįstamais asmenimis. Sukčiai jiems skambina kasdien, kalbasi po kelias valandas, o po kurio laiko atsipeikėję ar su artimaisiais pasikalbėję senoliai supranta praradę viso gyvenimo santaupas. Policijos pareigūnai ragina skirti daugiau laiko pokalbiams su savo tėvais, kitais vyresnio amžiaus giminaičiais, kad sukčiams jais manipuliuoti būtų daug sunkiau.
Neprarasti budrumo patariama ir perkant ar parduodant įvairius daiktus internetu, ypač artėjant Kalėdoms, kada žmonės masiškai ieško dovanų artimiesiems. Pareigūnė mini jos praktikoje buvusią bylą, kai apgautos buvo abi pusės. Atvirojoje kolonijoje bausmę atlikinėjęs asmuo įsidarbino ir darbo valandomis galėjo išeiti iš įkalinimo įstaigos. Pasinaudojęs tuo, susirado tikrą skelbimą apie parduodamą traktorių, sugebėjo gyvai susitikti su nieko neįtariančiu pardavėju, aprodyti traktorių pirkėjams iš Ispanijos, parengė fiktyvią pirkimo-pardavimo sutartį ir iš užsieniečių išviliojo net 95 tūkstančius eurų.
Dar vienas pastaruoju metu populiarus sukčiavimo būdas yra, kai paskambina nepažįstami asmenys, prisistato įvairių telekomunikacijos įmonių atstovais, vėliau į pokalbį įsijungia neva banko ir policijos darbuotojai, aiškina, kad neva baigiasi paslaugų sutarties galiojimas ir reikia ją pratęsti. Žmones sukčiai įtikina atskleisti asmeninius, el. bankininkystės duomenis, pervesti turimus pinigus į neva „saugias” sąskaitas ir/arba atvykusiam nepažįstamam asmeniui atiduoti banko kortelę. Dažniausiai tokiais atvejais kalbama yra rusų kalba. Pareigūnė V. Rupšienė pabrėžia, kad nei vienos oficialios institucijos, policijos pareigūnai ar banko darbuotojai nekalba jokia užsienio kalba – Lietuvoje su klientais bendraujama tik valstybine kalba. Taip pat neatlieka jokių pinigų patikrinimų namuose, neskambina piliečiams per įvairias bendravimo programėles ir neprašo pervesti pinigų už kokias nors paslaugas ar atskleisti prisijungimo prie el. bankininkystės kodų.
„Sulaukę įtartino skambučio, ypač jei kalbama rusiškai – tiesiog nutraukite pokalbį ir padėkite ragelį. Nespauskite jokių atsiųstų nuorodų neįsitikinę, kad tai saugu. Nepasiduokite emocijoms ir neatlikinėkite jokių veiksmų, ypač kai reikalaujama atskleisti asmeninius ir el. bankininkystės duomenis.” – sako pareigūnė V. Rupšienė ir pateikia dar keletą patarimų, galinčių padėti apsisaugoti nuo sukčių pinklių.
– Neskubėkite ir sustokite – sukčiai visada sukelia skubos jausmą, kad nespėtumėte racionaliai pagalvoti. Gavę įtartiną skambutį ar žinutę – padėkite ragelį, nespauskite atsiųstų nuorodų. Tikrinkite informaciją susisiekę su minima įstaiga patys oficialiais kontaktais.
– Jungdamiesi prie banko ar įvairių kitų įstaigų interneto svetainių, adresą suveskite ranka viršutinėje naršyklės juostoje, o ne ieškokite jo per paieškos sistemas. Žiūrėkite, kad adresas būtų tikslus, be keistų skaičių ar raidžių kombinacijų.
– Saugokite savo PIN kodus. Atminkite, kad, norint prisijungti prie norimos svetainės, užtenka įvesti PIN1, o įvesdami PIN2 – jau patvirtinate mokėjimą. Todėl visada prieš vesdami PIN2 privalote perskaityti savo įrenginio ekrane, kokią sumą ir kam iš tiesų ją pervedate.
– Dar didesniam finansiniam saugumui pareigūnė rekomenduoja kasdienėms išlaidoms ir internetiniams pirkiniams naudoti atskirą kortelę, į kurią pervedama tik tam kartui reikalinga pinigų suma.
Visgi, jei prevencinės priemonės nesuveikė ir praradote pinigų ar atskleidėte savo duomenis, pirmas ir pats skubiausias veiksmas turėtų būti susisiekti su savo banku, blokuoti sąskaitas, o po to nedelsiant kreiptis į policiją.
Šaltinis: Klaipėdos policijos komisariatas
