9.9 C
Skuodas
2024 / 05 / 03

Duonai – garbingiausia Kūčių stalo vieta: etnografė dalijasi duonos valgymo papročiais

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Duona – vienas svarbiausių produktų daugelio kasdienybėje. Nors šiandien duona taip pat yra vertinama, anuomet senovės lietuviai laikėsi ir ypatingų su duona susijusių papročių. Ypač didelę reikšmę duona turėjo ant šventinio Kūčių ir šv. Kalėdų stalo – ji buvo ne tik priedas prie kitų valgių, bet ir pagrindinis, garbingiausioje stalo vietoje patiekiamas valgis. Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė pasakoja apie su duona susijusius papročius, švenčių metu puoselėtas tradicijas ir atskleidžia įdomių duonos gamybos detalių.

- Reklama -

Auka dievams ir protėvių vėlėms

Etnografė A. Baltutienė pabrėžia, kad duona – būtinas Kūčių stalo patiekalas. Pasak jos, nors metams bėgant papročiai keičiasi, lietuviams duona buvo ir bus vienas pagrindinių valgių.

„Mano močiutė sakydavo – jei turi duonos, gyvensi. Tačiau duona turi kur kas didesnę reikšmę – seniau per įvairias šventes ir apeigas duona buvo aukojama dievams. Prieš pradėdami valgyti duoną, lietuviai pirmą kąsnį mesdavo į ugnį – ugnies deivei, namų dievybėms, prie ugniakuro gyvenančioms protėvių vėlėms. Duona buvo aukojama ir vandeniui, jame gyvenusioms dievybėms. Šis aukojimo paprotys užfiksuotas ne vienoje lietuvių pasakoje ar sakmėje“, – apie šventinius duonos valgymo papročius pasakoja A. Baltutienė.

Ji priduria, kad su duona buvo elgiamasi itin pagarbiai.

„Pagarba duonai atsispindėjo kiekviename veiksme: imant ją iš krosnies, dedant ant stalo, valgant. Garbingiausioje stalo vietoje visuomet sėsdavo šeimininkas, kuriam ir tekdavo svarbiausia užduotis – suraikyti duoną. Dabar, kai daugelis perka parduotuvėse kepamą duoną, jai nėra suteikiama tokia didelė reikšmė, tačiau namuose kepta duona visada buvo itin gerbiama“, – teigia A. Baltutienė.

Duoną kepdavo ir iš neįprastų miltų

Pasak etnografės, anuomet šventinį stalą dažniausiai puošdavo ruginė, taip pat šviesi duona. „Batono ant šventinio stalo greičiausiai nebūtume matę. Duona buvo kepama ne tik iš ruginių, bet ir kitokių, neįprastų miltų, ypač karo ir pokario metu, kai miltų trūko. Tuomet duoną kepdavo iš žirnių ar avižų miltų, ją gardindavo bulvių tarkiais ar burokėliais. Mano šeimoje močiutė duoną skanino namine uogiene ar natūraliu medumi“, – pasakoja A. Baltutienė.

- Reklama -

Dabar, pasak specialistės, duona nebėra pagrindinis stalo valgis, dažniau ji naudojama kaip priedas prie pagrindinių patiekalų. „Duona ilgą laiką buvo vienas svarbiausių lietuvių Kūčių bei Kalėdų patiekalų, tačiau laikai keičiasi. Vis dėlto yra patiekalų, kuriuos be duonos šalia įsivaizduoti sunku – man tai yra rūkyti naminiai lašiniai su svogūnais“, – teigia etnografė.

„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė teigia, kad, nors duona yra tradicinis lietuvių valgis, šiais metais atliktas Lietuvos gyventojų duonos vartojimo tyrimas rodo, kad duonos vartojimas yra sumažėjęs.

„Senosios tradicijos pamažu užleidžia vietą naujoms, tai natūralu. Tačiau šventinis laikotarpis yra puiki galimybė prisiminti senuosius lietuviškus papročius ir duonos reikšmę. Raginu visus pažvelgti į duoną kitaip ir pabandyti paversti ją šventinio stalo žvaigžde. Parinkus tinkamus priedus, tokius kaip žuvis, užtepėlės ar paštetas, galima pagaminti išties įsimintinų vieno kąsnio užkandžių. Norintiems išskirtinių potyrių – duonos sriubą, pagardintą džiovintais vaisiais“, – teigia S. Šoblinskienė.

Adelė Navickaitė

spot_img
spot_img

Šiandien, ketvirtadienis – paskutinė diena deklaruoti pajamas ir skirti 1,2 proc. paramai

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai šalies gyventojai gali pateikti pajamų deklaracijas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiuo metu pareigą jau atliko apie 69 proc. privalančiųjų...

Metereologai prognozuoja, kad ši vasara Palangoje bus šilta ir sausa

Įsibėgėjant 2024 metų vasaros atostogų rezervacijai, Palanga kviečia poilsiautojus mėgautis ne tik šilta Baltijos jūra, bet ir turiningu laisvalaikio praleidimu. Metereologai prognozuoja, kad ši...

Kuo Mamos diena arčiau, tuo „Iki“ – pigiau: tulpės – vos po 33 centus, o su šiais patarimais jos vazoje džiugins ilgiau

Geriausia dovana mamai – dėmesys ir nuoširdūs žodžiai, bet juos tik sustiprina su meile iškeptas tortas ir gaivi pavasariškų tulpių puokštė. „Iki“ pasirūpino, kad...

Gegužės 2-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Gegužės 2-oji – Pasaulinė tuno diena. Gegužės antroji, ketvirtadienis – 122-oji metų diena (ketvirtoji 18-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 242 dienos. Savo vardadienius...

Astrologinė prognozė gegužės 2-ajai, ketvirtadieniui

AVINAS. Gali tekti spręsti nelengvus finansinius rebusus, ruošti ataskaitas, susiduriant su keistais netikėtumais. Regis, pokalbiai su draugais, pažįstamais suteiks tvirtybės. Tik nepraraskite saiko vartodami...

Sorų kruopos – ir pigios, ir vienos sveikiausių: „Iki“ pataria, kaip jas skaniai paruošti net naujokams

Rūpinantis sveikata, vis dažniau ieškoma maisto produktų, kurie ne tik pasotintų, bet ir turėtų organizmą stiprinantį poveikį. Gilinamasi į įvairius ir net egzotiškus produktus,...

„Iki“ raitojasi rankoves: kruopščiai palygino 10 tūkst. prekių, kad pirkėjams atneštų dar daugiau naudos

Vis daugiau pirkėjų patys įsitikina, kad vienas efektyviausių metodų sutaupyti parduotuvėje – rinktis privačių prekių ženklų produktų linijas, tokias kaip „Iki“ ar „Clever“. Prekybos...

„Rimi“ dairykitės vienos žuvies: vietoje lašišos galite rinktis ją, o skonis tikrai nebus prastesnis

Nors daugelis upėtakių rūšių aptinkamos laukinėje gamtoje, visame pasaulyje jie taip pat plačiai auginami maistui. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad ši žuvis...

Kai nėra nei laiko, nei noro gaminti – 3 dar neragauti pigūs patiekalai iš smulkintos mėsos

Visai nebrangu, o galimybės sočiai vakarienei – kone neribotos. Būtent dėl to smulkinta mėsa ir faršas taip dažnai tampa pagrindiniu patiekalų ingredientu: pradedant balandėliais,...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img